Libido – lytinis potraukis, seksualine gyvybes energija.

Moteriškas hormonas vadinamas estrogenu.

Estrogenai lemia antrinių lytinių požymių atsiradimą, paruošia moters dauginimosi sistemą nėštumui, užtikrina kiaušialąstės patekimą į lytinius takus – suteikiama jos apvaisinimo galimybė po ovuliacijos. Be to, estrogenai sąlygoja struktūrinius pokyčius lytinės sistemos audiniuose, pieno liaukų  formavimąsi, poodinio riebalų sluoksnio pasiskirstymą, lytinio potraukio atsiradimą. Šie hormonai kartu su progesteronu atsakingi už nėštumo palaikymą ir gimdymą.

Vyriškas hormonas vadinamas testosteronu.

Jis gaminamas daugiausia sėklidėse, o taip pat – antinksčiuose ir kiaušidėse, turi įtakos formuojantis
vyro lytiniams organams, reguliuoja spermatogenezę bei lytinį elgesį. Moters organizme testosteroną gamina kiaušidės, kur jis folikulo ląstelėse pavirsta estrogenais, be to, skatina pieno liaukų  formavimąsi, todėl nėštumo metu jo koncentracija padidėja, tačiau per didelis testosterono kiekis slopina kiaušidžių funkciją.

Apvaisinimas įvyksta, kai mergina pasimyli su vaikinu ir sperma patenka merginai į makštį.

Dauguma spermatozoidų, patekusių į moters lytinius takus, išlieka gyvybingi 2–3, o kartais net ir 4–5
paras po ejakuliacijos. Tai reiškia, kad net 5 paras po pasimylėjimo spermatozoidas dar yra  gyvybingas ir gali apvaisinti kiaušialąstę.

Apvaisinimas įvyksta kiaušintakyje maždaug per 12 valandų po ovuliacijos. Lytinio akto metu į moters lytinius takus patenka apie 300–500 mln. spermatozoidų, kurie juda netvarkingai, maždaug 2–3 mm per valandą greičiu. Jiems judėti padeda gimdos ir kiaušintakių raumenų susitraukimai, todėl jau per 1–2 minutes po ejakuliacijos spermatozoidai pasiekia gimdą, o per 2–3 valandas – kiaušintakių ampules (vietas, esančias arčiausiai kiaušidės). Kiaušintakiuose spermatozoidai išlieka gyvybingi kelias paras. Tačiau pakeliui daug jų žūsta, ir tik labai maža dalis pačių stipriausių pasiekia kiaušinėlį. Vienas iš jų atsitiktinai susiduria su kiaušialąste. Spermatozoido branduolys išbrinksta, pasidaro tokio dydžio kaip kiaušialąstės, abu susitikę susilieja ir susidaro nauja ląstelė – zigota. Zigota – naujos gyvybės pradžia, kai nulemiama būsimo individo lytis ir kiti požymiai.

Jeigu moteris negali pastoti (t. y. Nevyksta apvaisinimas), gali būti taikomas dirbtinis apvaisinimas arba apvaisinimas in vitro (mėgintuvėlyje). „Daugelis merginų, mano pacienčių, net nežino elementarių pastojimo dalykų, – juokiasi gydytoja Violeta Jonaitienė. – Tad visoms mergaitėms patarčiau apsilankyti pas ginekologą prasidėjus pirmosioms mėnesinėms. Ir būtinai saugotis lytinių santykių metu.“ Merginas ir moteris kiekvieną mėnesį „aplanko“ kraujavimas, vadinamas mėnesinėmis.

Daugelis merginų prieš mėnesines jaučia PMS – priešmenstruacinį sindromą, kuris gali pasireikšti galvos, pilvo skausmu, pykinimu, dirglumu, vemimu, krutu jautrumu, irzlumu ar nuotaiku svyravimu.

„Kontracepcija – tai priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią nepageidaujamam nėštumui arba sumažinti jo tikimybę, visuma, – sako ginekologė Jūratė Kazlauskienė.

Apsisaugojimo priemonių yra daug ir įvairių. Jos skirstomos į labai efektyvias, efektyvias ir mažiau efektyvias.

Labai efektyvios: kontraceptinis pleistras, hormoninės tabletės, kontraceptinis žiedas, spiralės. Mažiau efektyvios: prezervatyvai (tiek vyriški, tiek moteriški), spermicidinės priemonės, diafragmos.

Prezervatyvų privalumas – apsaugo nuo lytiniu keliu plintančių ligų. „Saugotis nuo nėštumo siūlyčiau prezervatyvais, kontraceptiniais pleistrais, kontraceptinėmis tabletėmis. Tai vienos patikimiausių apsaugos priemonių. Atkreipkite dėmesį, kad kontraceptinį pleistrą reikia rūpestingai klijuoti ant tinkamų kūno vietų“, – patarė ginekologė Violeta Jonaitienė.

Šiuo klausimu yra įvairių nuomonių, tačiau ginekologė Violeta Jonaitienė sako, kad pastoti galima net ir tada, kai vaikino sėkla patenka merginai ant šlaunies. „Netgi jei sėkla atsiduria 10–15 centimetrų nuo merginos lytinių organų, pastojimo tikimybė išlieka. Juk spermatozoidai labai aktyvūs ir juda drėgnoje terpėje. 5 dienas spermatozoidas lieka gyvybingas“.

Taigi likite budrūs!