Šiandien kontraceptinės tabletės, o juo labiau kontraceptinis pleistras, yra paskutiniai išradimai ilgoje kontracepcijos istorijoje. Įvairiausios priemonės, siekiant apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo, buvo naudojamos per visą žmonijos istoriją. Žinoma, senovėje naudotus kontracepcijos metodus ir priemones vargu ar galima palyginti su patikimais mūsų dienų išradimais, tačiau dalis jų, išliko iki mūsų dienų, tik šiek tiek kitokia forma.
Senieji metodai
Remiantis senovės medicinos rankraščiu “Ebers Papyrus”, moterims į makštį buvo patariama dėti vilnonį audinį, pamirkytą sumaltų datulių, akacijų ir medaus mišinyje. Akacijos ilgainiui fermentuojasi į pieno rūgštį, kuri yra gerai žinoma, kaip spermicidas, apsaugantis nuo nėštumo. Fermentuotose akacijos augalo sultyse išmirkytus medvilnės pluošto tamponus naudodavo ir egiptietės.
Prieš kelis šimtmečius, Kinijos moterys gerdavo grafitą ir gyvsidabrį. Toks vaisingumo reguliavimas dažniausiai baigdavosi moters nevaisingumu arba net mirtimi.
Žymus filosofas Aristotelis moterims, kaip apsisaugojimo nuo nėštumo priemonę, siūlė makšties “išplovimą” kedro aliejumi, grafito tepalu ir su alyvų aliejumi sumaišytais smilkalais.
O vienas pirmųjų oralinių kontraceptikų buvo granato vaisius. Moterys valgydavo jo sėklas. Vaisius ir augalus, kaip apsisaugojimo priemonę, naudojo dauguma Afrikos, Azijos ir Amerikos moterų. Kontracepcijos istorijos tyrinėtojus dažnai nustebina išradingos liaudies sugalvotų priemonių veiksmingumas. Pavyzdžiui, Indijoje ir Šri Lankoje moterys norėdamos apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo, valgydavo papają. Vėliau Anglijos tyrimų grupė nustatė, kad enzimas, papainas, esantis vaisiuose sąveikauja su hormonu progestinu, kuris ir apsaugo nuo nėštumo.
Senovėje moterys į makštį dėdavosi krokodilų, dramblių, pelių mėšlo arba medaus, o kaip barjerinę priemonę naudodavo gyvulių žarnas. Iki mūsų dienų išlikusi cheminė ir barjerinė kontracepcija pakito savo forma. O pažangios hormoninės kontracepcijos era prasideda XX amžiuje.
- Europoje Viduramžiais buvo tikima, kad nuo nėštumo apsaugo siera iš mulo ausies, žebenkšties sėklidės bei visiškai juodo katino dešinės pusės kaulas.
- Seniausi žinomi prezervatyvai (apie 1640 m.) buvo rasti Dudley pilyje, Birmingeme (Anglija). Jie buvo pagaminti iš žuvies ir gyvūnų žarnų. Prezervatyvai tais laikasi buvo daugiau naudojami siekiant užkirsti kelią venerinių ligų plitimui nei kontracepcijai.
- 1734 m. jaunasis Kazanova buvo vienas pirmųjų pradėjęs naudoti prezervatyvą kontracepcijos tikslais. Pirmenybę teikdamas prezervatyvams iš ėriukų žarnų, jis taip pat naudojosi lino medžiagos prezervatyvais, surišamais juostele.
- Greitai po to, kai 1844 metais Charles Goodyear užpatentavo gumos vulkanizavimo būdą, paplito masinė prezervatyvų gamyba
- Skirtingai nuo dabartinių, pirmieji prezervatyvai buvo plaunami, tepami techniniu vazelinu ir saugomi medinėse dėžutėse iki kito naudijimo.
- Citrina, perpjauta pusiau ir išskaptuotu minkštimu, tarnavo kaip gimdos kaklelio dangteliai, kuriuos karštai propagavo Kazanova.
- Gimstamumo sumažėjimas nuo 6 iki 2 vaikų šeimoje buvo vienas svarbiausių socialinių pasikeitimų Viktorijos laikų Anglijoje.
- Pirmosios kontraceptinės tabletės, Enovid-10, rinkoje atsirado 1960 m. JAV.
- Šiuo metu mokslininkai dirba siekdami išrasti tabletę, kuri sąlygos vieną menstruacijų ciklą per metus.
- Pasaulyje kasdien mylisi apie 100 milijonų porų.