Kad ir kokia veikla užsiimtų moteris, kiekvieną rytą ji atsikėlusi kruopščiai susiplanuoja visus jos laukiančius darbus, apgalvoja rūpesčius ir problemas, kurias reikės išspręsti. Dažna moteris yra įsisukusi į nesibaigiančią darbų ir įvykių karuselę, todėl nori, kaip galima detaliau viską suplanuoti, todėl nenumatyti gyvenimo įvykiai, tokie kaip žinia apie neplanuotą nėštumą, gali gyvenimą apversti aukštyn kojomis.

Turbūt dėl šios priežasties vis daugiau moterų visame pasaulyje renkasi ilgalaikius hormoninius kontracepcijos metodus.

Lietuvos privačių akušerių ginekologų draugijos (LPAGD) pirmininkas, gydytojas ginekologas Kęstutis Gutauskas sako, kad renkantis hormoninės kontracepcijos priemonę, labai svarbu kruopščiai išanalizuoti visus „už“ ir „prieš“.

Tabletės
Tai viena populiariausių vaisingumo kontrolės priemonių. Jas moterys vartoja daugiau nei 40 metų. Šiuolaikinės kontraceptinės tabletės vadinamos kombinuotomis. Kiekvienoje jų yra dviejų rūšių hormonų (estrogeno ir progesterono), kurie stabdo ovuliaciją, sutirština gimdos kaklelio gleives, todėl moteris nepastoja.

Kiekvieną dieną laiku vartojamos tabletės yra efektyvus kontracepcijos būdas. Tačiau tai, kad tabletes reikia vartoti kasdien tuo pačiu metu, yra vienas didžiausių nepatogumų. Turbūt nerastume pasaulyje nei vienos kontraceptines tabletes vartojančios moters, kuri nors kartą nebūtų pamiršusi laiku ją išgerti.

Pleistras
Ši kontraceptinė priemonė tinka aktyvų gyvenimą gyvenančios moterims. Kontraceptinio pleistro patikimumas yra toks pat kaip ir kontraceptinių tablečių – apie 99 procentus. Skiriasi šių priemonių vartojimo būdas. Pleistras yra kartą per savaitę klijuojamas ant kūno. Po trijų savaičių daroma vienos savaitės pertrauka.

Naudojant pleistrą kontraceptinės medžiagos per odą patenka tiesiai į kraujotakos sistemą, dėl to išvengiama vaistų skilimo kepenyse, nedirginamas skrandis, o kontraceptinis patikimumas išlieka vemiant ar viduriuojant. Vartojant pleistrą kasdien į organizmą išskiriamas vienodas kontraceptikų kiekis, nebūna vadinamųjų pikų, kaip vartojant tabletes. Kontraceptinis pleistras neriboja įprastos ir mėgstamos veiklos. Su juo galima maudytis, plaukioti, sportuoti, kaitintis pirtyje... Kontraceptinis poveikis išlieka. Tikimybė, kad pleistras atsiklijuos - labai maža.

Žiedas
Jis yra dedamas į makštį, kurioje būna tris savaites. Po savaitės pertraukos dedamas naujas. Visą laikotarpį, kol žiedas būna makštyje, jis išskiria moteriškus lytinius hormonus, kurie įsisavinami per makšties gleivinę ir stabdo kiaušinėlio brendimą moters kiaušidėse.

Kartais dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, netinkamo įdėjimo, vidurių užkietėjimo ar lytinių santykių metu žiedas gali iškristi. Jei žiedo makštyje nebuvo ilgiau nei 3 valandas, jis gali ir nebeapsaugoti nuo nėštumo – reikia galvoti apie papildomą apsaugą. Kai kurios jautresnės moterys, o taip pat ir vyrai, gali jausti žiedą lytinio akto metu. Kartais ši priemonė gali sudirginti makštį, todėl gali pagausėti išskyrų.

Spiralė
Lietuvoje šiuo metu galima įsigyti dviejų rūšių spiralių: dengtų variu ir išskiriančių hormonus. Tiek varinės, tiek hormoninės spiralės paprastai yra skiriamos jau gimdžiusioms moterims, kurios visai arba artimiausiu metu neplanuoja turėti vaikų. Spiralę į gimdą per jos kaklelį įveda ginekologas. Gimdoje ji gali būti 5 metus.

Spiralės nerekomenduojamos moterims, kurioms buvo atliktas kokia nors gimdos operacija ar turi joje randų. Spiralės veikimo principas skiriasi nuo kitų kontraceptikų, todėl kai kurioms moterims ši apsaugos priemonė nepriimtina dėl moralinių įsitikimų. Spiralė netrukdo užsimegzti gyvybei, tačiau trukdo jai įsitvirtinti ir vystytis, todėl užsimezgusi ji tiesiog žūva.

Pasak ginekologo K. Gutausko, spirales ir kontraceptines tabletes moterys žino jau kelis dešimtmečius, todėl dėl šių priemonių kyla mažiausiai klausimų. Pleistras ir žiedas yra modernūs, tačiau gana nauji hormoniniai preparatai, todėl kai kurios moterys turi nepagrįstų baimių dėl šių priemonių patikimumo. „Visos šios priemonės yra vienodai patikimos, o skiriasi tik vartojimo būdas. Renkantis kontraceptinę priemonę moteriai būtina apsilankyti ir pasikonsultuoti su gydytoju ir jokiu būdu nesirinkti kontraceptikų pačioms, vadovaujantis nuostata, kad jei tinka draugei, tai tiks ir man“, - sako gydytojas ginekologas. Rinkdamas kontraceptinę priemonę, gydytojas atlieka bendrąjį ir ginekologinį moters patikrinimą, gimdos kaklelio citologinį tyrimą, patikrina krūtis. Taip pat išsiaiškina ne tik ligas, kuriomis sirgo ar šiuo metu serga moteris, bet ir jos šeimos narių sveikatos būklę.

Moterys ir vyrai nuo nepageidaujamo nėštumo saugodavosi visais laikais. Anksčiau, kai pagrindinės kontracepcijos priemonės būdavo įvairios žolelės, jų mišiniai, nutrauktas lytinis aktas ir kita, tiek jauna, tiek vyresnio amžiaus moteris naudodavosi tais pačiais metodais. Šiandien apsaugos būdą galima rinktis vadovaujantis pačiomis įvairiausiomis nuostatomis - pradedant sveikatos būkle, baigiant gyvenimo būdu ar amžiumi.
Pasak Lietuvos privačių akušerių ginekologų draugijos (LPAGD) pirmininko, gydytojo ginekologo Kęstučio Gutausko, svarbu, kokią kontracepcijos priemonę moteris naudoja, nes ši turi būti parinkta pasitarus su gydytoju.

Labai jaunos merginos
Tarp vyresnių klasių moksleivių, studentų itin populiari barjerinės apsaugos priemonė – prezervatyvas. Pastarąjį renkamasi dėl to, kad lytiniai santykiai dar nėra reguliarūs, dažna mergina neturi nuolatinio lytinio partnerio. Prezervatyvas patrauklus dar ir tuo, kad jis tuo pat metu apsaugo ne tik nuo nepageidavimo nėštumo, bet ir nuo lytiškai plintančių ligų. Merginos, turinčios pastovų lytinį partnerį, paprastai renkasi hormonines kontracepcijos priemones: tabletes, pleistrą ar žiedą. Pastarosios priemonės vis labiau rungia tabletes, nes šias reikia vartoti kasdien. Pleistras patogus tuo, kad jis klijuojamas kartą per savaitę. Jį naudoti reikia pradėti pirmą mėnesinių dieną. Naudojant pleistrą, į organizmą išskiriamas vienodas kontraceptikų kiekis kiekvieną dieną. Nebūna vadinamųjų pikų, kaip naudojant kontraceptines tabletes. Nedidelė dalis naudojančių šią priemonę gali jausti nestiprų krūtų tempimą, galvos ar pilvo skausmą. Tačiau pastarieji pojūčiai paprastai vargina tik pirmuosius mėnesius.
Kalbant apie hormoninės kontracepcijos vartojimą labai jauname amžiuje, išsiskiria dvi nuomonės. Pagal pirmąją, hormonus rekomenduojama pradėti gerti tada, kai sustoja mergaitės augimas, kai ji lytiškai jau būna subrendusi (kiekvieną mėnesį įvyksta tikri ovuliaciniai ciklai), nes sintetiniai estrogenai stabdo kaulų augimą, gali sutrikdyti medžiagų apykaitą. Kitos nuomonės šalininkai teigia priešingai: kadangi jauname amžiuje ciklai būna nereguliarūs, dažnai pasitaiko juvenilinių (labai gausių) kraujavimų, todėl hormoninė kontracepcija jaunoms merginoms gali būti naudinga kaip vaistas, kuris tai sureguliuoja.

Jaunos, aktyvų gyvenimo būdą propaguojančios merginos ir moterys
Tos, kurios turi nuolatinį lytinį partnerį ir gyvena reguliarų lytinį gyvenimą, mielai renkasi pleistrą arba žiedą. Abi šios priemonės patogios tuo, jog nereikia baimintis užmiršti išgerti tabletę. Taip pat jos laikomos puikia alternatyva toms, kurios dėl vienokių at kitokių virškinimo sistemos sutrikimų negali gerti vaistų. Tokiu būdu išvengiama pirminio vaistų skilimo kepenyse.
Aktyvų gyvenimo būdą propaguojančioms merginoms ir moterims renkantis kontracepcijos priemonę, labai svarbu, kad ši jų nevaržytų, būtų itin paprastai ir patogiai naudojama. Pleistras  priimtinas tuo, kad jį užsiklijavus apie apsaugą galima negalvoti visą savaitę. Su plonyčiu kūno spalvos pleistru galima maudytis, bėgioti, aktyviai sportuoti, kaitintis pirtyje. Tikimybė, kad šis atsiklijuos – labai maža. Nustojus vartoti pleistrą, iš karto atsinaujina vaisingumas.
Viena populiariausių kontracepcijos priemonių išlieka kontraceptinės tabletės. Gydytojo tinkamai parinktos, jos patikimai apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo.
Moterys, kurios neturi reguliarių lytinių santykių, linkusios naudoti barjerines apsaugos priemones: prezervatyvus, diafragmas, gaubtuvėlius. Šios priemonės priimtinos ir toms, kurios nenori naudoti hormoninių preparatų.

Jaunos mamos, vidutinio amžiaus gimdžiusios moterys
Vidutinio amžiaus moterys, anksčiau mielai vartojusios tabletes, pastaruoju metu vis dažniau renkasi pleistrą ar žiedą. Pasirinkimo motyvai – patogu ir paprasta naudoti, netrukdo kasdienybėje, nereikia baimintis, jog tabletė bus išgerta ne laiku ar pamiršta apskritai.
Vidutinio amžiaus moterų grupėje taip pat gana populiari hormoninė ar mechaninė gimdos spiralė. Konkrečiai pacientei tinkamą gimdos spiralę parenka gydytojas konsultacijos metu, aptardamas ir galimas komplikacijas.

Vyresnio amžiaus moterys
Moterims, kurioms dar nėra prasidėjusi menopauzė ir kurios gyvena aktyvų lytinį gyvenimą, rekomenduojamos kontraceptinės tabletės, pleistrai, žiedas ar gimdos spiralė. Jei lytiniai santykiai nėra reguliarūs, dažniausiai renkamasi barjerines kontracepcijos priemones: prezervatyvus arba spermicidines žvakutes, tepalus.

„Užmiršau išgerti kontraceptinę tabletę, ar galiu pastoti?“, - tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų gydytojams ginekologams. Taip pat tai vienas populiariausių klausimų ir tarp tinklalapio www.kontracepcija.lt skaitytojų.

„Moterims svarbiausia suvokti, kad kontraceptinės tabletės bus veiksmingos tik tuomet, jei yra vartojamos kiekvieną dieną tuo pačiu metu. Jei nors vieną dieną moteris pamiršta ją išgerti, tai apsauga nuo nėštumo susilpnėja“, - sako Lietuvos privačių akušerių ginekologų draugijos narė, vilnietė ginekologė Violeta Jonaitienė.

Jei ciklo metu moteris vieną kartą pamiršta laiku išgerti tabletę (tačiau vėluoja ne daugiau kaip 12 valandų) rizika pastoti gana maža. Tabletę ji turi išgerti iškart, kad tik prisimena, o likusias vartoti įprastu metu. Jei vėluojama daugiau nei 12 valandų, apsauga sumažėja ir mylintis moterims reikia pagalvoti apie papildomas apsaugos priemones, pavyzdžiui, prezervatyvus. Dar labiau nėštumo tikimybė padidėja, jei moteris kelis kartus per ciklą pamiršta išgerti kontraceptinę tabletę.

Gydytoja V. Jonaitienė primena, kad vaisingas periodas gali tęstis iki dešimties dienų. Todėl, pamiršus laiku išgerti kontraceptinę tabletę, rekomenduojama paskaičiuoti, ar tai buvo vaisinga, ar ne ciklo diena. Jei ji buvo vaisinga, rekomenduojama pasidaryti nėštumo testą ir apsilankyti pas gydytoją.

Nuo tada, kai atsirado pirmosios kontraceptinės tabletės, moterys prisigalvodavo įvairiausių būdų, kaip nepamiršti laiku išgerti tabletės. Jas laikydavo šalia dantų šepetėlio ar kitoje matomoje namų vietoje. Vakarais tabletes vartojusioms moterims žadintuvo skambėjimas primindavo, kad jau laikas išgerti tabletę. Šiandien moterys dažniausiai naudoja priminimo funkciją mobiliajame telefone ar specialias kompiuterines programas. Tačiau, pasak gydytojos V. Jonaitienės, net ir naudojant modernias priemones, vis dėlto pasitaiko atvejų, kai tabletė moterims paprasčiausiai išgaruoja iš galvos.

Kontraceptinės tablečių neturėtų rinktis moterys, kurios yra užmaršios ar dėl savo gyvenimo būdo, didelio užimtumo negali jų išgerti kasdien tuo pačiu paros metu.

Gydytoja ginekologė V. Jonaitienė įsitikinusi, kad didelis kontraceptinių priemonių pasirinkimas šiandien leidžia kiekvienai moteriai pasirinkti priimtiniausią apsisaugojimo nuo nėštumo būdą, kuris tiktų pagal jų gyvenimo būdą ir net sveikatos būklę. Pavyzdžiui, visoms moterims, bijančioms, kad laiku neišgers kontraceptinės tabletės arba turinčioms skrandžio problemų, gali būti pasiūlytas kontraceptinis pleistras, kuris nuo nepageidaujamo nėštumo saugo taip pat efektyviai kaip ir kontraceptinės tabletės.

Tačiau tik pasikonsultavusios su gydytoju moterys gali išsirinkti joms labiausiai tinkančią kontraceptinę priemonę.

4 mitas: Hormoniniai kontraceptiniai vaistai kenkia moters vaisingumui

Ne. Kontraceptiniai vaistai nesukelia nevaisingumo, persileidimų ir apsigimimų. Nesvarbu kiek laiko moteris juos vartojo. Nėra jokių įrodymų, kad nutraukusi kontraceptikų vartojimą moteris dar kurį laiką negali pastoti. Sveika moteris paprastai pastoja po dviejų ar trijų mėnesių.

5 mitas: Hormoniniai preparatai turi stiprų šalutinį poveikį

Nebūtinai. Vaistų, kurie neturėtų jokio šalutinio poveikio, tikriausiai nėra. Tačiau reikia atskirti leistinus šalutinius reiškinius nuo neleistinų. Pastarieji ne tik sukelia diskomfortą, bet ir gali kenkti sveikatai. Pavyzdžiui, krūtų pabrinkimas, nedideli svorio (apie 2 kilogramus) svyravimai, negausios kraujingos išskyros tarp menstruacijų, galvos svaigimas yra normalūs reiškiniai pirmaisiais kontraceptikų vartojimo mėnesiais. Vėliau organizmas adaptuojasi ir nemalonūs pojūčiai išnyksta.

Siekiant išvengti rimtų sveikatos problemų (pavyzdžiui, susijusių su kraujagyslių ligomis), prieš pradedant vartoti kontraceptikus būtina apsilankyti pas ginekologą, kuris įvertins sveikatos būklę, atliks reikiamus tyrimus ir išrašys receptą. Tik gydytojas gali paskirti konkretų hormoninį preparatą, kuris nekenks sveikatai.

6 mitas: Hormonams visada galima rasti alternatyvą

Yra situacijų, kai hormoniniai preparatai yra nepakeičiami. Pavyzdžiui, jie skiriami moterims, kurioms reikia sureguliuoti mėnesinių ciklą, palengvinti premenstruacinio sindromo (PMS) simptomus.

Lietuvos privačių akušerių ginekologų draugija rengia konferenciją „Medikas šiuolaikinėje erdvėje”, kurioje bus aptartos svarbios šiandienos temos. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Rūta Nadišauskienė apžvelgs Lietuvos moterų sveikatos aktualijas, Klaipėdos valstybinės kolegijos docentė Vida Staniulienė nagrinės Lietuvos vyrų sveikatą ir gerovę Europos perspektyvoje. Kartu su Rima Vaisietiene svarstysime, kodėl moterys renkasi kontraceptinį pleistrą, o su viešųjų ryšių eksperte Dalia Kutraite - Giedraitiene pasigilinsime, ar tikrai šiuolaikinė informacinė erdvė kelia grėsmę profesinei mediko reputacijai ir įvaizdžiui.

Konferencija vyks šių metų gruodžio 4 dieną Palangoje, viešbutyje „Gabija“ (Vytauto g. 40/ S. Dariaus ir S. Girėno g. 2, Palanga). Renginio pradžia 11 valandą, jį baigti planuojama 17 valandą.

Konferencijos programa.

Norinčioms išvengti neplanuoto nėštumo ir ieškančioms patikimos kontracepcijos moterims, specialistai rekomenduoja hormoninę kontracepciją, kurios patikimumas siekia 99 procentus. Lietuvoje šios kontracepcijos priemonės parduodamos su receptu.

Lietuvos privačių akušerių ginekologų asociacijos užsakymu atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad visi gydytojai ginekologai padeda moterims išsirinkti tinkamiausią kontracepcijos priemonę ir išrašo receptą. Net 56 procentai gydytojų tikino išrašantys tą kontraceptinę priemonę, kurios paprašo pati moteris. Apklausti ginekologai, paprašyti įvardinti priežastis, dėl kurių skiria vieną ar kitą hormoninės kontracepcijos priemonę, nurodė, kad pačios moterys dažnai pasirenka joms tinkamiausią kontracepcijos priemonę. Beveik ketvirtadalis (23 procentai) gydytojų nurodė, kad pačios moterys renkasi kontraceptinį pleistrą, 14 procentų ginekologų tikino, kad moterys prašo kontraceptinio žiedo ir vos 7 procentai tablečių.

„Kontraceptinį pleistrą moterys renkasi dėl patogumo, apie jį nereikia dažnai galvoti, jis yra matomas, todėl lengva prisiminti, kuomet reikia jį pakeisti. Be to, moterims labai svarbi ir informacija gaunama iš aplinkos, sklindanti iš lūpų į lūpas“, - sako Lietuvos privačių akušerių ginekologų draugijos pirmininkas Kęstutis Gutauskas.

Apklausoje dalyvavusių gydytojų ginekologų nuomone, kontraceptinis pleistras skirtas jaunoms, aktyviai gyvenančioms moterims. Net 65 procentai gydytojų jį rekomenduoja šios grupės pacientėms.

Gydytojai akušeriai-ginekologai kaip pirmąją gyvenime kontraceptinę priemonę dažniau nei kitas rekomenduoja kontraceptinį pleistrą. Tai parodė Lietuvos privačių akušerių ginekologų draugijos ir tyrimų bendrovės „TNS-Gallup“ atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo gydytojai akušeriai-ginekologai iš visos Lietuvos. Apklausoje dalyvavę medikai tvirtino šią naujos kartos kontracepcijos priemonę jaunoms moterims rekomenduojantys dėl patikimumo, patogumo naudoti ir retai pasitaikančių pašalinių reiškinių – pavyzdžiui, nežymaus kraujavimo tarp mėnesinių ar krūtų skausmo.

Pasak apklausoje dalyvavusių gydytojų akušerių-ginekologų, 43 procentais atvejų kontraceptinis pleistras skiriamas dėl patogumo naudoti. Iš jų apklaustų pacienčių, kurios pamirštų laiku pakeisti kontraceptinį pleistrą, nepasitaikė. Kitų rūšių kontraceptines priemones laiku prisiminti sunkiau. Pavyzdžiui, kontraceptines tabletes pamiršta 11 procentų moterų. Dėl pasitaikančio kraujavimo tarp mėnesinių spiralės atsisako 23 procentai moterų. Kontraceptinių tablečių ir pleistro šiuo požiūriu atsisakoma gerokai rečiau – šią priežastį paminėjo tik 5 procentai vartojusių apklaustųjų.

Netikėtai paaiškėjo, kad Lietuvos jaunimo garbinamų pop muzikos atlikėjų žinios apie lytinę sveikatą – gana kuklios. Pavyzdžiui, Nelly iš „69 danguje“, Milano, Rūta Lukoševičiūtė gana miglotai įsivaizduoja, kas yra libido arba kaip vadinamas moteriškas hormonas. Nors paprašyti išvardinti jiems žinomas kontracepcijos priemones daugelis jas pažėrė kaip gerai išmoktą pamoką, ne vienam buvo naujiena, kad pastoti įmanoma net tuomet, jei sėkla patenka merginai ant šlaunies...

Pirmąjį specializuotą žurnalą „Kontracepcija: gydytojų patarimai šiuolaikinei porai“ išleidusios Lietuvos privačių akušerių ginekologų draugijos pirmininko Kęstučio Gutausko teigimu, tai tik dar kartą patvirtina, kad jauniems žmonėms vis dar trūksta žinių apie vyrų ir moterų organizmo ypatumus ir galimas lytinių santykių pasekmes.

„Apklausos rodo, kad moteris kur kas ilgiau ieško gražaus vakarinio drabužio nei tinkamos kontracepcijos. Tačiau kontracepcijos parinkimas – sprendimas ne vienai dienai. Svarbi gydytojo misija – išmokyti jaunus žmones planuoti šeimą. Jie sparčiai laisvėja, tačiau žinios apie seksualinę sveikatą dažnai lieka labai paviršutiniškos“, – sako gydytojas K. Gutauskas.

Leidinio „Kontracepcija: gydytojų patarimai šiuolaikinei porai“ puslapiuose kontracepcijos būdų įvairovę komentuojantys specialistai dar kartą akcentuoja būtinybę renkantis kontracepciją pasitarti su gydytoju.

„Tyrimo rezultatai parodė, kad ankstyvą lytinį gyvenimą pradeda ne paaugliai iš žemesnio socialinio sluoksnio šeimų, kaip manoma, bet atvirkščiai – jaunuoliai iš turtingų šeimų, kurių tėvai neturi aukštojo išsilavinimo ir mažai domisi vaiko gyvenimu“, – teigė gydytoja akušerė-ginekologė Irina Bondarenko.